MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS.
Tai miškininko surinkta visa informacija apie jūsų žemės sklype esantį mišką. Suprojektuotos reikalingos ūkinės priemonės: kuriame sklype reikalingas miško atkūrimas, kuriame reikalinga želdinių priežiūra, jaunuolynų ugdymo kirtimas, retinimas ir kt. Rengdami miškotvarkos projektą žemės sklypo savininkui paaiškiname kas bus suprojektuota, kodėl tai reikalinga. Pasitariame apie kirtimus kuriuos projektuosime. Kadangi miškai tampa vis jautresnė tema visuomenės atžvilgiu, pradeda vyrauti tendencija, kad fiziniai asmenys, esantys miško savininkai, nebenori savo miške vykdyti plynuosius miško kirtimus, todėl galime suprojektuoti kitos rūšies kirtimą atsižvelgdami į jūsų miške vyraujančio medyno parametrus, taip nebus suardyta kraštovaizdžio estetika ir miško savininkas gaus sąlyginai didžiausią finansinę naudą.

BIRŽIŲ ATRĖŽIMAS.
Taip vadinama miško paruošimas bet kokiam kirtimui. Nepriklausomai yra parengtas ar ne miškotvarkos projektas atžymimos sklypų, kuriuose bus vykdomi kirtimai ribos, pažymimi kertami ir/ar paliekami medžiai, atsižvelgiant į miško kirtimo technologiją ir Lietuvos Respublikos taisykles, technologinės proskynos medienos ruošos technikai važiuoti ir t.t. Paruošiama dokumentacija kurioje nurodoma miško kirtimo rūšis, iškertamas tūris, nubraižomas kertamo sklypo/sklypų planas.

MIŠKO ATKŪRIMAS
Miškas gali būti atkuriamas želdant dirbtinai arba atželiant savaime. Pigiausias būdas yra sudaryti tokias sąlygas, kad miškas savaime atželtų. Kuo mažesnis plynai iškirstas plotas, tuo lengviau jis atsiželdo. Šiam procesui paskatinti gali būti taikomo paramos priemonės: vertingo pomiškio išsaugojimas kirtimo metu, paliekant sėklinius medžius (20- 30 vnt. hektare), supurenant viršutinį dirvožemio sluoksnį, aptveriant iškirstą plotą apsaugant nuo žvėrių. Jei kirtavietė per 2-3 metus neatsiželdė, belieka mišką atkurti dirbtinai- sodinimo ar sėjos būdu. Labiausiai paplitęs yra miško sodinimas. Želdinimui parenkamos medžių rūšys, labiausiai tinkamos konkrečiai augimvietei. Derlingesnėse augimvietėse geriau auginti mišrų mišką, todėl sodinama ne viena, o kelios medžių rūšys. Daugiausia sodinamos vietinės medžių rūšys- pušys, eglės, ąžuolai, uosiai, juodalksniai, liepos, beržai, iš nevietinių medžių rūšių- maumedžiai, tuopos, bukai. Miškų atkūrimas apima ne tik želdinių įveisimą (arba savaiminį atžėlimą), bet ir savalaikį jų papildymą, priežiūrą ir apsaugą iki jaunuolyno susiformavimo. Svarbu pušis ir ąžuolus apsaugoti nuo laukinių žvėrių daromos žalos, viršūninius ūglius tepant repelentais, arba atkurtą miško plotą aptveriant apsaugine tvora.

ŽELDINIŲ/ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA.
Taip yra apibūdinami atsodinto/atžėlusio miško priežiūros darbai, kurie tęsiasi priklausomai nuo vyraujančios medžių rūšies apie 10 metų. Reikalingų atlikti darbų pobūdis, laikas ir periodiškumas priklauso nuo prižiūrimo miško augavietės, tikslinių medžių rūšių, žvėrių gausos regione, meteorologinių sąlygų būdingų kiekvienų metų sezonui individualiai ir daugybės kitų faktorių kuriuos nustato miškininkas vertinantis jūsų žemės sklype esantį mišką ir priimantis sprendimą dėl reikalingų ūkinių priemonių.
Želdinių/žėlinių priežiūros darbai:
• Nepageidaujamos augmenijos šalinimas;
• Atsodintų/atžėlusių medžių apdorojimas repelentu;
• Želdavietės/želvietės tvėrimas tvora.
Tai pagrindiniai darbai kuriuos reikia atlikti kas metai ar kas keli (visi darbai, jų reikalingumas ir periodiškumas priklauso nuo kiekvieno sklypo individualių parametrų). Tai yra nemaža finansinė investicija į mišką, tačiau teisinga investicija. Kas mano, kad neatlikdamas šių darbų sutaupys sulaukęs kol miškas pasieks amžių kai pradės nešti finansinę naudą labai klysta, kadangi ta nauda bus nuo kelių iki keliasdešimt kartų mažesnė nei investuojant į reikalingus atlikti priežiūros darbus kol kirtavietė taps mišku.

MIŠKO KIRTIMAI
Pagal paskirtį miško kirtimai skirstomi į pagrindinius ir tarpinius kirtimus. Pagrindiniais kirtimais kertamas brandus medynas, siekiant sunaudoti medieną ir vėl atkurti mišką. Tarpinis kirtimas- tai jaunuolynų ugdymo, retinimo, sanitariniai, rekonstrukciniai ir kt. kirtimai, siekiant sunaudoti natūraliai atkrintančią medieną, gerinti medyno rūšinę sudėtį bei būklę. Pagrindiniai kirtimai gali būti plyni, atvejiniai bei atrankiniai. Plynais kirtimais brandus medynas ar jo dalis (biržė) iškertamas iškarto. Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas per 2-3 kartus (atvejus), kartojant kas 5- 10 metų. Atrankiniais kirtimais medyne periodiškai iškertami tik brandūs arba blogos būklės, neperspektyvūs medžiai, vadovaujantis principu „blogesnį medį kirsk, geresnį palik“. Taip sudaromos sąlygos kauptis prieaugiui ant vertingiausių medžių (kartojami kas 7-15 metų). Parenkant pagrindinių kirtimų rūšį, atsižvelgiama į miškų paskirtį, rūšinę sudėtį, būklę, augimvietę. Miško kirtimais turi būti sudaromos palankiausios sąlygos paliekamų medžių augimui, pomiškio išsaugojimui, jaunos miško kartos atkūrimui. Taip sutrumpinamas medyno išauginimo laikas, sumažinamos miško atkūrimo sąnaudos. Kirtavietes, kuriose medžiai savaime neatželia, tikslinga kuo greičiau apželdinti. Taip išvengiama atotrūkio tarp brandaus medyno- jaunuolyno fazių.

UGDYMO KIRTIMAI
Šiais kirtimais periodiškai iškertama dalis medžių ir krūmų, kuriuos ilgiau palikti miškininkystės požiūriu, netikslinga. Paliekamiems medžiams sudaromos palankios sąlygos lajoms formuotis ir prieaugiui didinti. Ugdymo kirtimų principas yra labai paprastas: reikia iškirsti medžius, trukdančius augti ir vystytis geriausiems ir naudingiausiems medyno medžiams. Išskiriamos trys ugdymo kirtimų rūšys:
Jaunuolynų ugdymas vykdomas miške iki 20 metų amžiaus, siekiant suformuoti medyno rūšinę sudėtį, iškertant menkavertes medžių rūšis ir krūmus, kurie stelbia vertingų rūšių medelius. Pašalinami ir kreivi, daugiaviršūniai, išsikeroję medeliai. Pirmiausia ugdomi įveisti želdiniai, kuriuos dažnai stelbia sparčiai atželiantys menkaverčiai lapuočiai, ypač derlingose augimvietėse. Ugdomi ir savaime atžėlę jaunuolynai formuojant jų rūšinę sudėtį iš vertingų medžių rūšių. Jaunuolynus ugdant miško produkcijos beveik negaunama, tiktai žabai, kirvamalkės. Ar verta savininkui eikvoti laiką tokiems kirtimams? Verta, norint palikti geresnį mišką ateities kartoms. Retinimo kirtimais reguliuojamas miško augimo procesas, siekiant paimti ir sunaudoti medieną iškrentančią vykstant natūraliam miško išretinimui (kirtimo brandą pasiekia tik kas dešimtas pasodintas ar savaime atžėlęs medis). Pašalinami mažai gyvybingi, ligoti medžiai tai pat ir sveiki, bet per tankiai augantys medžiai. Paliekamas optimalus tolygiai išsidėsčiusių sklype ir našiausių medžių skaičius. Maksimalaus geriausių medžių tūrio prieaugio skatinimas vienas iš svarbiausių retinimo uždavinių. Retinimo kirtimais gaunama malkinė ir padarinė mediena. Einamieji kirtimai- iškertami augime atsilikę ar blogesnių techninių savybių medžiai, skatinant geriausių medžių prieaugį, siekiant sukaupti daugiau geresnės medienos brandos amžiuje, paruošti medyną pagrindiniam kirtimui (puoselėti pomiškį), šalinti traką, kad būtų pagerintos sąlygos miškui savaime atželti.

SANITARINIAI KIRTIMAI
Tokios rūšies kirtimai taikomi miškų sanitariniai būklei pagerinti, ten kur kitos kirtimų rūšys nenaudojamos. Iškertami negyvi stovintys medžiai (sausuoliai), bedžiūstantys, liemenų kenkėjų apipulti medžiai, užsikrėtę medieną pūdančiomis grybinėmis ligomis, nulaužti ar išversti medžiai. Jeigu medynas stipriai pažeistas kenkėjų, ligų arba gaisro, gali būti taikomas plynas sanitarinis kirtimas.